2007 m. gegužės 3 d. Vilniaus paveikslų galerijos salėje įvyko iškilminga J.Baltrušaičio premijos Juozui Budraičiui įteikimo ceremonija.  

Pristatydami šių metų J.Baltrušaičio premijos „Už nuopelnus lietuvių ir rusų kultūrai“ laureatą, J.Baltrušaičio valdybos narys Romualdas Norkus ir Fondo valdybos pirmininkas  Donatas Banionis akcentavo jo, kaip LR ambasados Rusijoje kultūros atašė vaidmenį gerinant dviejų šalių santykius.

 Juozas Budraitis jau 11 metų yra Lietuvos kultūros Rusijoje angelas-sargas. Jo dėka “Jurgio Baltrušaičio namai” tapo vienu iš įdomiausiu Maskvos kultūros židinių, traukiančiu daugelį žmonių – visų pirma Maskvos inteligentiją įspūdingais renginiais, maloniu bendravimu, savotiška atmosfera. “Jurgio Baltrušaičio namai” įgijo savitą aurą, tam tikrą nepakartojamą stilių savo šeimininko – Juozo Budraičio – dėka (kaip ir visada namai yra šeimininko atspindys). Maskviečiai jau taip pripratę prie tokio junginio, kad dažnai maišo Budraičio ir Baltrušaičio vardus (puikiai žinodami, be abejo, kas yra Baltrušaitis ir kada gyveno, bet tai, matyt, pasąmoninga, daug rodanti klaida). Kuo gi pasižymėjo “Jurgio Baltrušaičio namai” ir jų šeimininko veikla?

Neįmanoma trumpai apžvelgti visą įvairiapusę “Jurgio Baltrušaičio namų” veiklą. Galima pasakyti, kad svarbiausias jos tikslas – savotiško kultūrinio “tilto” nutiesimas tarp dviejų valstybių, dviejų šalių. Paties Jurgio Baltrušaičio asmenybė galėtų tapti tokio tilto simboliu, kadangi jis vienu metu priklausė Rusijos ir Lietuvos kultūrai ir kartu oficialiai atstovavo Lietuvai. Taip pat atstovaujant Lietuvai Kultūros atašė Juozas Budraitis stengiasi surasti bendrus taškus, bendras mintis ir koncepcijas, kurie galėtų sujungti Lietuvą ir Rusiją. Kultūros, mokslo ir meno sferose tai padaryti lengviau, nes kūrybai nerūpi valstybinės sienos ir kalbų skirtumai. O užtikrindami “bendros kalbos” atsiradimą kultūros sferoje, galima užtikrinti didesnį abipusį supratimą ir politikos, ekonomikos, verslo srityse. Su tokia mintim buvo sukurta ilgalaikė programa “Langas į Lietuvą” – Lietuvos verslo ir meno pristatymas Rusijos regionuose. Programos rėmuose vyksta Lietuvos delegacijos susitikimai su vietinės valdžios atstovais, apskriti stalai, forumai, verslininkų derybos bei Lietuvos kultūros pristatymas: parodos, koncertai, filmų parodymai, naujų leidinių prezentacijos. Tai sėkmingas meno ir politikos junginys, leidžiantis geriau susipažinti su kitos šalies tradicijomis, užmegzti glaudesnius dalykinius ir kultūrinius ryšius. Programa pasidėjo 2003 m. ir nuo to laiko su vis didėjančiu pasisekimu vyko Nižnij Novgorode, Voroneže, Kalugoje, Jaroslavlyje, Pskove, Kazanėje, Ufoje, Irkutske ir daugelyje kitų miestų. Kai kuriose vietose programos vyksta pakartotinai, vystosi ryšiai su vietine visuomene, kai Lietuvos atstovai atvažiuoja kitą kartą, susidomėjusių žmonių vis daugėja.

Patys “Jurgio Baltrušaičio namai” pasidarė kultūriniu centru, jungiančiu žmones: nuo 1998 m. čia nuolat vyksta tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos kultūriniam paveldui, plačiai – baltų kultūrai, istorijai, menui, į kurias susirenka mokslininkai iš įvairių šalių: ne tik iš Rusijos ir Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos Vengrijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, JAV ir Japonijos. Visas vykusias “Baltrušaičio namuose” konferencijas galima padalinti į keletą teminių blokų arba ciklų. Pirmas ciklas skirtas namų savininkui – Jurgiui Baltrušaičiui ir su juo susijusiam kultūrinių konstantų ratui. Konferencijose, skirtose Jurgiui Baltrušaičiui, nagrinėjama ne tik jo asmeninė kūryba ir paveldas, bet ir visas Rusijos ir Lietuvos literatūros sluoksnis, bendros problemos, susijusios su kultūrų susikirtimų, su menų formų sąveika, su įvairių pasaulių ir erdvių sinteze. Jau įvyko 6 tokios konferencijos.

Kita mokslinės veiklos kryptis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fenomenas. Dabar ši teritorija priklauso keliom valstybėms, bet kažkada ji buvo sujungta į vientisą daugiakultūrinę, daugiaetninę ir daugiakonfesionalią erdvę. Šio sujungimo istorinės patirties nagrinėjimas yra ypatingai aktualus būtent dabar, kai daugelis valstybių turi panašių problemų. Vienas iš pagrindinių konferencijų principų – tarpdisciplinarinis būdas, nes norint turėti kuo objektyvesnį požiūrį į reiškinį, būtina jį išnagrinėti iš visų pusių dialogo būdu. Todėl į šias konferencijas susirenka ne tik įvairių šalių bei kultūrų, bet ir įvairių mokslinių šakų atstovai – istorikai, filologai, etnologai, kultūrologai. Tik tokiu mokslų “sintezės” būdu galima pasiekti naujų įdomių rezultatų. Nuo 1998 metų įvyko 6 tokios konferencijos. Paskutinė konferencija, įvykusi 2006 m. rudenį, buvo skirta dviejų svarbiausių Lietuvos istorijoje dokumentų nagrinėjimui: Lietuvos Statutui ir Lietuvos Metrikai. Kiekvienos konferencijos medžiaga paskui išleidžiama atskira knyga.

Nuo 2006 m. “Jurgio Baltrušaičio namuose” prasidėjo dar vienas konferencijų ciklas – amžinatilsi Vladimiro Toporovo (kuris buvo didžiulis Lietuvos ir “Jurgio Baltrušaičio namų” draugas) skaitymai. Šią vietą kasmetiniams skaitymams pasirinko V. Toporovo paveldo komisija (pirmininkas – akademikas Nikolajus Kazanskis), ir tai savotiškas ženklas, kad “Jurgio Baltrušaičio namai” Rusijos moksliniame gyvenime užima labai svarbią vietą ir turi aukštą statusą. “Jurgio Baltrušaičio namai” nuolat bendradarbiauja ir artimai bendrauja su įvairiomis Rusijos mokslinėmis įstaigomis: Rusijos mokslų akademijos Slavistikos, Visuotinos istorijos, Pasaulinės literatūros institutais, su Maskvos valstybiniu universitetu ir jame esančiu Pasaulinės kultūros institutu.

Šių visų institutų atstovai dalyvauja čia rengiamuose konferencijose, spausdina savo straipsnius ambasados leidžiamuose leidiniuose.

“Jurgio Baltrušaičio namų” leidybinė veikla – tai atskira didelė tema. Čia leidžiami lietuviškos grožinės literatūros vertimai į rusų kalbą, lietuviškos poezijos dvikalbiai rinkiniai (rusiškai ir lietuviškai – serija “Bilingua”), moksliniai leidiniai, konferencijų medžiagos. Iš stambiausių leidybinių projektų galima pažymėti E. Gudavičiaus “Lietuvos istorijos” vertimą į rusų kalbą, Jurgio Baltrušaičio tritomį reprintinį leidinį su atskiru straipsnių apie jį rinkiniu. Šiuo metu išleista jau 30 leidinių, tarp jų tokių žymių autorių, kaip A. Škėmos, M. Martinaičio, A. Marčėno, T. Venclovos kūriniai. Leidžiami kūriniai platina žmonių, susipažinusių su Lietuvos kultūra, ratą, skleidžia informaciją apie Lietuvą, skatina susidomėjimą įvairiais jos kultūros aspektais.

Be to, “Jurgio Baltrušaičio namuose” kiekvienas gali pamatyti tą kultūrą “gyvai”: čia pastoviai vyksta Lietuvos žymiausių dailininkų parodos, stambiausių muzikantų ir kompozitorių koncertai, įvairūs meniniai vakarai (dalyvaujant Lietuvos ir Rusijos poetams, rašytojams, menotyrininkams), naujausio Lietuvos kino parodymai.

Visa ta veikla reikalauja didžiulio atsidavimo, entuziazmo, neišsemiamos kūrybinės energijos, gero Lietuvos šiuolaikinio meno žinojimo ir jo naujausių tendencijų suvokimo, meninės intuicijos ir skonio, kurių tikrai nestinga Juozui Budraičiui.

Gausiai susirinkę svečiai – prezidento patarėja H. Kobeckaitė, ministro – pirmininko patarėjas F.Latėnas, užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas, kultūros ministras Jonas Jučas, Rusijos ambasadorius Boris Cepov ir kiti, sveikindami laureatą,  pabrėždavo, kad jo veikla  daro įtaką teigimo Lietuvos įvaizdžio kūrimui, ji  atvėrę naujų galimybių, atskleidę naujas kultūros istorijos, literatūros, filologijos sritis. Juozas Budraitis ir jo „Baltrušaičio namai“ yra labai pastebimi Rusijos it Lietuvos visuomenėje, jis žadina joje humanistinių vertybių nuovoką, plečia tolerancijos, žmogiškojo orumo,  gilina savosios kultūrinės tapatybės įsisąmoninimą, ugdo visuomenės atvirumą kitataučių kūrybai, sąveikai su kitomis kultūromis, europinio savo identiteto suvokimą.

Skambant M.K. Čiurlionio muzikai, kurią laureato garbei atliko šio didžiojo Lietuvos menininko provaikaitis Rokas Zubovas, J.Budraičiui įteiktas diplomas, piniginė premija ir skulptūrėlė (autorius – Danielius Sodeika).

Š.m. J.Baltrušaičio premijos laureatas J.Budraitis sakęs labai susijaudinęs ir maloniai nustebintas tokiu apdovanojimu ir savo draugų sveikinimais. Jis papasakojo apie naujausius darbus, įgyvendinant anksčiau sumanytus projektus, Lietuvos kultūros, kino ir literatūros pristatymą Rusijoje.