|
J. Baltrušaičio fondas š.m. gruodžio 17 d. 15.00 kviečia į
Vilniaus paveikslų galeriją (Chodkevičių rūmus), į K. Donelaičio
premijos įteikimą. Ši premija skirta kaliningradiečiui rašytojui,
PEN centro vadovui, tikrajam Lietuvos bičiuliui Viačeslavui Karpenko
už dvikalbį K. Donelaičio „Metų“ išleidimą.
Renginyje dalyvaus: fondo pirmininkas Donatas Banionis, poetas Justinas Marcinkevičius, prof. Viktorija Daujotytė, LR kultūros ministerijos pareigūnai, rašytojai, mokslo ir meno žmonės. Grieš smuikininkė Ingrida Armonaitė. Viačeslavas Karpenko gimė 1938 metais Charkove, mokyklą baigė Urale. Dirbo geologinėse ekspedicijose Šiaurėje. Mokėsi Leningrado (Sankt Peterburgo) jūreivių mokykloje ir universitete. Baigė Aukščiausiuosius literatų kursus Maskvoje. Kūrybinį darbą pradėjo laikraštyje „Kaliningrado komjaunuolis” 1965 metais. Buvo laikraščio atsakinguoju sekretoriumi, kai kolegos žurnalistai pradėjo kovoti už Kionigsbergo Karališkosios pilies išsaugojimą. Jis organizavo parašų rinkimą ir studentų protestus – prieš religijos, istorijos ir kultūros paminklo sunaikinimą. Tais kovos laikais susitikinėdavo Maskvoje su K. Simonovu, I. Erenburgu, Nobelio laureatu akademiku P. Kapica ir kt. Kartu su žinomu tais laikais žurnalistu Arkadijumi Sachninu parengė straipsnį apie pilies išsaugojimo būtinybę, tačiau tas dar neišspausdintas straipsnis buvo sunaikintas Komunistų partijos srities komiteto sekretoriaus reikalavimu.
1967 metais išvažiavo į Alma-Atą, kur dirbo laikraščiuose, žurnaluose, keletą metų dirbo Tian-Šanio kalnuose. Pagal jo scenarijus filmavo televizijos laidos apie kultūrą, jo apsakymus spausdino žurnalai. Iš viso Kazachstane ir Maskvoje buvo išleistos 9 knygos – tai apsakymai, apysakos, pasakos. Po 30 metų grįžo į Kaliningradą su „Drugoj teatr” – „Kitonišku teatru”, kuriame dirbo literatūrinės dalies vedėju. Rusijos žurnalistų sąjungos, Rašytojų sąjungos, Rusijos PEN klubo narys. 2001 m. leidykla „Jantarnyj skaz” serijoje „Rusijos kelias” išleido V. Karpenkos knygą „Tikroji vyriška aistra” („Apie žmones ir kitus gyvūnus”). Knyga buvo apdovanota „Artiados diplomu” 2001 m. (Nacionalinis Artijos komitetas, Maskva) 2000-2004 m. Karpenko – Kaliningrado srities rašytojų regioninės organizacijos pirmininkas, žurnalo „Zapad Rossiji” („Rusijos Vakarai”) redaktorius. Per tą laiką išleido 5 kaliningradiečių jaunųjų literatų rinkinius – „Molodyje golosa”/ „Jaunieji balsai”. 
Nuo 2002 m. iki šiol Rusijos PEN klubo Kaliningrado skyriaus pirmininkas, „Drugoj teatr” literatūrinės dalies vedėjas, Baltijos rašytojų tarybos asamblėjos narys. Karpenko – ne tik prozininkas, jis yra scenaristas, literatūros bei meno kritikas, vertė kazachų rašytojų kūrinius į rusų kalbą. Jis parašė scenarijų dokumentiniams filmams apie Baksto ir Dobužinskio mokinį, dailininką Sergejų Kalmykovą – „Tai Aš išėjau į gatvę”, ir apie gailestingąsias seseris, apdovanotas Florens Naitingel medaliais – „Sesutės”. Jo rūpesčiu išleisti K. Donelaičio „Metai” – pirmą kartą dviem kalbomis. |