Vartojimo kreditai maziausiomis palukanomis

KreditoriaiMažiausia paskolos sumaDidžiausia paskolos sumaKredito terminas 
vivacredit50 €iki 3000 €iki 36 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit100 €iki 1000 €iki 4 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit50 €iki 750 €iki 1 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit100 €iki 3000 €iki 24 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit100 €iki 2000 €iki 24 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit500 €iki 10000 €iki 60 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit60 €iki 1500 €iki 2 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit300 €iki 10000 €iki 60 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit100 €iki 1500 €iki 18 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit50 €iki 4000 €iki 4 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit100 €iki 1000 €iki 24 mėn.GAUTI KREDITĄ
vivacredit300 €iki 10000 €iki 60 mėn.GAUTI KREDITĄ
Kreditas Internetu Be Užstato Norint gauti šios rūšies paskolą pirmiausia reikia turėti kažkokį turtą kurį galėsite užstatyti bankui. Paskolos už užstatą yra suteikiamos nekilnojamajam turtui( butui žemės sklypui namo įsigijimui ir remontui) ir kilnojamajam turtui (automobilio baldų buitinės technikos kompiuterinės įrangos ir kitų daiktų pirkimui). Kombinezoną yra itin lengva išsirinkti! Pagrindiniai du aspektai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį yra spalvos ir dydis. Spalvos ir raštai kombinezonuose būna be galo įvairūs tad šį pasirinkimą galiausiai nulems asmeninis skonis. Tuo tarpu dydis – tikrai svarbus. Kiekvienas patikimas pardavėjas prie savo gaminio pateikia dydžių lentelę tad išsimatavus (ar žinant) savo apimtis išsirinkti tinkamą dydį yra be galo paprasta. Verta pastebėti kad kai kurie pardavėjai siūlo universalaus dydžio („One size fits all) kombinezonus – už juos mokėti pinigų tikrai neverta kadangi kombinezonas kaip ir kiekvienas kitas drabužis turi tikti žmogui ir jo figūrai. Taip pat laikui bėgant kombinezonas greičiausiai šiek tiek išsitemps juk nė viena mergina nenori vaikščioti su išties susmukusiu apdaru. Dažnai girdime ar skaitome žiniasklaidoje terminą „vartojimo kreditas tačiau apie tikslų jo apibrėžimą retai susimąstome. Kas yra vartojimo kreditas? Tai yra paskola skirta kliento vartojimo poreikiams patenkinti dažniausiai suteikiama be užstato. Būtent pastaroji aplinkybė daro vartojimo kreditus tokiais patraukliais – juk kitų rūšių paskolos paprastai suteikiamos tik su užstatu. Lietuvos bankas vartojimo kreditus skirsto į tris grupes: sąskaitos kreditavimo (galimybė viršyti pinigų sąskaitoje likutį grąžinant juos vėliau – dažniausiai tai mokėjimo (kreditinės) kortelės) susieto vartojimo (kreditas suteikiamas konkrečiai prekei ar paslaugai pirkti) kiti vartojimo kreditai (jie dar skirstomi į mažesnius ir didesnius nei 1000 Lt). Dažniausiai kalbant apie vartojimo kreditus omenyje turima trečioji grupė – ne išimtis ir šis puslapis. Kad ir kaip ten bebūtų esame linkę manyti jog tai labiau klaidingas žmonių įsitikinimas nei nuoširdus bei pagrįstas manymas jog tokios paslaugos kaip pavyzdžiui paskolos internetu pranyks. Be jokių abejonių iš tiesų gali nutikti taip jog šie pasiūlymai taps nebepaklausūs galbūt atsiras kur kas patrauklesnių alternatyvų tačiau tiesą sakant tokius padarinius būtų pakankamai sudėtinga įsivaizduoti suvokiant tai kokia minia žmonių nuolatos kelia diskusijas apie greituosius kreditus kiek šiuo metu žmonių yra įsigijusių šiuos finansinius įsipareigojimus ir kiek gi planuoja vis dar tai padaryti. Tie kas nori važinėti naujutėlaičiu automobiliu paprastai kreipiasi į specializuotus komercinių bankų padalinius – lizingo kompanijas. Perkant automobilį lizingu yra griežčiau žiūrimą į kredito gavėjo kredito istoriją bei mokumo galimybes bet užtat galima gauti praktiškai neribotą sumą automobilio įsigijimui. Statistika byloja kad vidutinė lizingu perkamo naujo automobilio vertė Lietuvoje yra 21000 eurų. Naudotiems automobiliams pirkti vidutiniškai yra skolinamasi kiek daugiau nei trys tūkstančiai eurų. Būtent tokie automobiliai kurių vertė neviršija 5000 eurų sudaro tris ketvirtadalius Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių. Nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų net 70 proc. respondentų nurodė jog neturi santaupų grynaisiais. Tai pasak bendrovės „Provident Finansai atstovės dažnai lemia ketinimą imti paskolą. Dėl šių priežasčių buvo klausiama ir apie kredito gavimo galimybes jų šalyje. Visose valstybėse nuomonės išsiskyrė Lietuva ne išimtis. Trečdalis manė jog paskolą gauti nesudėtingą tiek pat buvo mąstančių visiškai priešingai jog paskolą gauti yra pakankamai sunku. Paprašyti nurodyti paskolos priežastis dažniausiai nurodomos netikėtos išlaidos. Tokia priežastis pasitaikė net trečdalyje atsakymų imant visą apklausos teritoriją. Lietuvoje daugiausiai paskola domimasi būsto remontui (virš 40 proc.) trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms. Įdomu tai kad bendrai Europoje sveikatos paslaugoms paskolą imtų tik apie 10 proc. apklaustųjų.